verpėjas

verpė́jas (-is), -a smob. (1) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ208, -à (3) Rdn, Eig, Gs, Btrm, verpė̃jas (2) K, KŽ; SD¹142, SD291, R, R333, MŽ, MŽ446, Sut, I, Sch91, N, M, L, LL182, ŠT239 1. LEXXXIII440, Nm, Ps, Ėr, Šmn, Nmč kas verpia: Šilkų verpė́jas I. Verpė́jos susrinkdinėj[o] vakaruot LzŽ. Ana par dieną svarą suverpė linų, i plonai – dideliai buvo gera verpėjà End. Kur jau gera verpėjà, tai turėdavo per dieną tolką priverpt Snt. Atsirasdavo tokių verpėjų̃, kad suverpdavo iš tų linų į mašiną siūlus PnmŽ. Vakarais sueina verpėjos vienan kieman ir verpia talkoj LTR(Pnm). Kai daug dukterų – daug verpėjų̃ Kp. Aplinkui [balaną] sėdžia verpė́jos, matos ben kiek Alz. Linus verpti duos verpė́joms, duos – nevaliosi vienas Žlb. Ten tas tėvas verpė́jis buvo Grz. Nu matai, ka verpė́ją turėjo i kalvarato reikėjo Brs. Pirmoja verpėjà ir audėja buvau Lnt. Nebliko nė kalvaratų dorai, nė verpėjų̃ DūnŽ. Atsirado verpėjà, metus vieną kuodą verpa (iron.) Krš. Raitutis apžargutis – prastos verpėjos siūlai Lk. Viena bijo nakvot namuosa, pasišaukė verpėjų̃ (ps.) LKT398(Nč). Kunigaikštienė pagal anos gadynės būdą vakarais tarp verpėjų sėdėjo I. Mano seselė verpėjužė̃lė, drobelių audėjėlė JD459. Nei verpė́ja, nei audėja, tik rugių pjovėja DrskD121. Ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę RD40. Parduosiu žirgą ir kamuneles, samdysiu verpejelę S.Dauk. ^ Geri miltai mokina kepėją, geri linai – verpėją ST101. Verpėjà iš siūlo, audėja iš audimo žinoma DūnŽ. Kultuvė ne verpėja nei audėja J.Jabl. 2. kieno liaukos išskiria plonus lipnius siūlelius: Voras verpėjas rezga trikampius tinklus ir kabina juos tarp krūmų rš. 3. NdŽ kas skverbia. \ verpėjas; suverpėjas